Jotauta

Siaubingai atsiprašau dėl ilgo aplaidumo laikotarpio ir nenaujintos svetainės. Pateikiu vieną iš šios situacijos "kaltininkų", o šiam kartui pažadu ateityje taisytis. Iš pagrindų perdarytas paskutinę naktį, todėl stebuklų nesitikėčiau:

ELEKTRONINĖS DEMOKRATIJOS ELEMENTAI ŠIAULIŲ SAVIVALDYBĖJE 

 ĮVADAS

Elektroninei erdvei užimant vis stipresnes pozicijas kasdieniniame visuomenės gyvenime, valstybės valdžiai tenka taikytis prie šiandieninių tendencijų. Ypač plačiai aptarinėjamos Elektroninės valdžios, elektroninės demokratijos, elektroninių balsavimų ir elektroninių viešųjų paslaugų sąvokos. Stengiamasi kiek įmanoma labiau priartėti prie piliečių, suteikti jiems kiek galima kokybiškesnes paslaugas, o tai padaryti geriausiai sekasi naudojant tuos pačius bendravimo ir informacijos mainų kanalus, kuriais pastarieji komunikuoja tarpusavyje. Šiuo metu internetas yra bene labiausiai šiuos reikalavimus atitinkanti terpė. Tai jau įprastas, tačiau tam tikra prasme unikalus instrumentas, panaikinantis tiek laiko, tiek erdvės barjerus.

Šiandieninė situacija sukuria puikią galimybę plėtoti ir „skaidrinti“ demokratijos institutą, nes informacinių ryšių technologijų dėka pasiekiamas tampa praktiškai kiekvienas šalies gyventojas, nepaisant jo amžiaus, lyties, tautybės, politinių įsitikinimų ar pan. Tuo pačiu valstybės valdžios institucijos tampa prieinamos piliečiams. Ši dvikryptė komunikacija sąlygoja tai, jog atsiranda galimybė į valdžios institucijų sprendimų priėmimo procesą įtraukti kuo daugiau gyventojų, kuriuos tas sprendimas ateityje įtakos arba patikrinti jau priimto sprendimo efektyvumą ir jo sukeliamas pasekmes gyventojų tarpe. Informacinių technologijų ir komunikacinių technologijų naudojimą, palengvinant, gerinant ir plėtojant demokratijos procesus galima apibūdinti viena sąvoka – elektroninė demokratija.

Elektroninė demokratija apima tokius svarbius elementus kaip elektroninė valdžia, jos teikiamos viešosios elektroninės paslaugos, elektroniniai balsavimai ir t.t.

Tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje pabrėžiamas ypatingai didelis savivaldybių vaidmuo įgyvendinant elektroninės demokratijos elementus. Šiuo atveju savivaldybė yra institucija, kuri geriausiai gali nustatyti, kokių paslaugų labiausiai reikia jos teritorijos gyventojams ar šioje teritorijoje veikiantiems verslo subjektams, kokie procesai vyksta vietinėse bendruomenėse, numatyti galimus problemų sprendimo modelius ir į jų kūrimą ir vykdymo priežiūrą, efektyviai įtraukti vietos gyventojus ir verslo subjektus į visas minėtas sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo stadijas. Šio darbo objektu pasirinkta Šiaulių savivaldybė, jos iniciatyvos elektroninės demokratijos įgyvendinimo srityje. Kaip alternatyva Šiauliams pasirinktas sąlyginai panašią poziciją Suomijoje užimantis miestas Tampere, prieš keletą metų buvęs pateikiamas kaip pavyzdys elektroninės demokratijos ir elektroninės valdžios diegimo srityse.

INFORMAVIMAS, KONSULTAVIMAS, DALYVAVIMAS

ŠIAULIAI IR TAMPERE – SOCIALINIS IR TECHNOLOGINIS FONAS

Norint pasiekti efektyvaus elektroninės demokratijos teikiamų privalumų panaudojimo, būtina ne tik valdžios institucijų aktyvi veikla šioje srityje, tačiau ir pačių gyventojų ar verslo subjektų norėjimas ir galėjimas šiais privalumais pasinaudoti.

Anksčiau vykdytų ar vykdomų valstybinio lygio informacinio gyventojų lavinimo projektų dėka, Šiaulių savivaldybėje sudarytos sąlyginai geros sąlygos gyventojams siekti kompiuterinio raštingumo ar gauti prieigą prie elektroninių ryšių tinklų. Remiantis 2005 m. gegužės-birželio mėnesiais „TNS Gallup“ atlikto informacinės visuomenės plėtros Lietuvos regionuose tyrimo duomenimis, Šiauliai tiek asmeninių kompiuterius namuose turinčių gyventojų dalimi, tiek interneto prieigą turinčių gyventojų dalimi lenkė Lietuvos vidurkį (asmeniniai kompiuteriai namų ūkiuose: Šiaulių m. sav. - 38,68%, Lietuvoje – 31,1%; interneto prieiga namuose atitinkamai 22,65% ir 16,45%). Reikia paminėti, jog Lietuvos mastu šis rodiklis paskutinius keletą metų sparčiai augo ir 2007 I ketv. duomenimis jau 42% namų ūkių turėjo kompiuterį ir 40% interneto ryšį.

Tais pačiais metais Šiaulių miestas buvo pasiekęs ir didžiausią pažangą diegiant elektroninę valdžią Lietuvoje - miesto savivaldybės svetainėje buvo siūloma daugiau kaip 30 elektroninių paslaugų, kurios buvo trečiojo brandos lygio (matuojant keturių brandos lygių sistemoje). Internete buvo galima užpildyti formas ir jas išsiųsti, asmuo sistemoje turėjo galimybę save identifikuoti. Tačiau 2007 metais Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu atlikto tyrimo duomenys parodė ką kitą – matuojant keturių brandos lygių sistema, 18% visų Šiaulių savivaldybės institucijos teikiamų paslaugų buvo perkelta į internetą kaip pirmojo lygio viešosios elektroninės paslaugos, 17% paslaugų buvo priskirtos antrajam brandos lygiui, likę 65% - teikiamos tradiciniu būdu elektroninės paslaugos.

Šiuo metu Šiaulių regione pagrindiniai informacinių technologijų naudojimo rodikliai sparčiai auga, tačiau sąlyginai jie vis dar išlieka žemi.

Tampere dažnai pateikiamas kaip siektinas elektroninės demokratijos diegimo pavyzdys. Kadangi šis miestas Suomijos mastu tiek savo dydžiu, tiek demografine padėtimi gana panašus į Šiaulius Lietuvos mastu, racionalu juos lyginti tarpusavyje.

Visų pirma į akis krenta milžiniškas socialinio fono, diegiant elektroninės valdžios ir demokratijos elementus, skirtumas – tuomet, kai Šiauliuose kompiuterius namuose turėjo 38,68% visų gyventojų, Tampere šis skaičius siekė 85%, su interneto ryšiu padėtis panaši – atitinkamai 22,65% ir 88%. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis gana sunku būtų pasiekti tokių pačių ar bent kiek panašių rezultatų. Suomių atveju galimybės naudotis elektroninėmis ryšio technologijomis nuolat gerinamos – įrengta 200 viešosios interneto prieigos taškų (bent po vieną tūkstančiui gyventojų), mieste nuolat važinėja „mobili informacinių technologijų mokykla“ – kompiuterinės įrangos ir specialistų pilnas autobusas, kuris visada pasiruošęs padėti miestiečiams ir miesto svečiams. Šiame autobuse, vadinamame „Netti Nysse“ vedamos kompiuterinio raštingumo paskaitos, suteikiama galimybė bet kurioje vietoje išsiaiškinti rūpimus klausimus. 

GYVENTOJŲ INFORMAVIMAS SAVIVALDYBĖSE

Pagrindinis informacijos šaltinis apie institucijos teikiamas paslaugas tradiciškai yra interneto portalas. Šiaulių savivaldybės interneto svetainės oficialus adresas – www.siauliai.lt. Jį atvėrus, lankytoją pasitinka galybė meniu punktų, nuorodų, naujienų ir aktualijų skiltys. Savivaldybė pateikia nemažai statiško pobūdžio informacijos. Informacija skirstoma į atskiras sritis pagal savo pobūdį. Pradiniame puslapyje savivaldybės gyventojai informuojamu apie paskutinius įvykius. Savivaldybės administracijos naujienos ir kito pobūdžio skelbimai pateikiami atskirai. Nors šioje skiltyje ir pateikiami tam tikri savivaldybės tarybos darbotvarkės fragmentai, visgi tokio lygio informavimas, koks jis suvokiamas elektroninės demokratijos kontekste, nėra realizuotas – nepranešami ateityje svarstytini klausimai, nėra skelbiami visi savivaldybės priimti sprendimai, neakcentuojami svarbiausieji iš jų.

Informavimo funkcija įgyvendinama taip pat per galimybę pasinaudoti paieška tiek visoje interneto svetainėje, tiek atskiroje savivaldybės sprendimų duomenų bazėje. Įdomus šios duomenų bazės kūrėjų sprendimas – galimybė pasiekti slaptus dokumentus iš bet kurios vietos vos įvedus priskirtą vartotojo vardą ir slaptažodį.

Dar vienas gyventojų informavimo elementų – informacijos apie jiems prieinamas viešąsias paslaugas teikimas. Šiaulių savivaldybės svetainėje realizuotas įdomus viešųjų elektroninių paslaugų grupavimas: išskiriamos viešosios paslaugos ir elektroninės paslaugos. „Viešosios paslaugos“ (dar pavadintos „Atmintinėmis“) pateikiamos Šiaulių savivaldybės interneto svetainėje sąrašo forma. Vyrauja pirmojo lygmens paslaugos, t.y. įvairiausia su savivaldybės veikla susijusi informacija pateikiama viešai. Kita viešųjų elektroninių paslaugų grupė pateikiama Šiaulių apskrities e-paslaugų sistemoje siūlomos ir Šiaulių savivaldybei priskirtos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pati Šiaulių apskrities e-paslaugų sistema savo laiku tai buvo vienas pažangiausių elektroninės valdžios priemonių diegimo atvejų. Viešųjų elektroninių paslaugų teikimas apima daugiau gyventojų informavimą apie veiksmus, kuriuos jie turi atlikti, norėdami gauti vieną ar kitą viešąją paslaugą „realioje“ erdvėje, o ne galutinį paslaugų suteikimą elektroninių ryšio priemonių pagalba.

www.siauliai.lt informacija pateikiama ir anglų kalba, tačiau tai tik bendro pobūdžio įvairių miesto socialinio gyvenimo sričių aprašymai.

E – Tampere projektas buvo vystomas tuo pat metu, kaip ir Šiaulių regiono informacinė sistema, t.y. 2000 – 2005 metais. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad Tampere pirmosios viešosios elektroninės paslaugos pradėtos diegti 1990 metais, o 1994 metais internete buvo išpublikuotas pirmasis oficialus savivaldybės puslapis. Kaip teigia patys suomiai, šis puslapis jau tada buvo informatyvus, tačiau nepakankamai interaktyvus. Šiandieninę savivaldybės interneto svetainę sudaro daugiau nei 200000 puslapių. Informacija pateikiama suomių ir anglų kalbomis.

Tampere požiūris į gyventojų informavimą skiriasi – šioje savivaldybėje įkurtas atskiras informavimo padalinys, kuriame dirba nemažai darbuotojų, kurių didžioji dalis dirbantys ne pilną darbo dieną. www.tampere.fi laikoma pagrindiniu informavimo kanalu, tačiau teigiama, jo jis yra „vienas iš daugelio“.

Visuomenės informavimas įtrauktas į miesto raidos strategiją ir atskirą dokumentą – Tampere miesto komunikacijų strategiją. Praktinę informavimo veiklą reglamentuoja savivaldos vidaus teisės aktai. Taigi, galima teigti, jog egzistuoja stiprus juridinis elektroninio informavimo veiklos pagrindimas.

Tampere miesto savivaldybė ypatingą dėmesį skiria savo interneto svetainės lankytojų nuomonėms apie joje pateikiamą informaciją surinkti. Visi duomenys vėliau analizuojami, atsižvelgiant į juos kuriamas svetainės turinys. Tokiu būdu sąlyginai realizuojamas naujojo pasaulinio tinklo vienas pagrindinių principų – turinį kuria pats vartotojas.

Pateikiama informacija skiriama tikslinėms grupėms – miesto gyventojams (grupės konkretizuojamos: pagyvenę žmonės, vaikai, emigrantai ir pan.), turistams, verslininkams, valdžios atstovams. Tikslinių grupių išskyrimo dėka galima nusibrėžti informavimo gaires, parengti būtent tą informaciją, kuri yra reikalingiausia bendruomenei.

Ypatingas dėmesys skiriamas medijoms – didžioji dalis medžiagos pateikiama gyventojams suprantama publicistine forma, naudojant daug nuotraukų, filmuotos ir garso medžiagos. Tokiu būdu didinamas informacijos gavėjų susidomėjimas ir pasitenkinimas informacijos kokybe. Stengiamasi kuo glaudžiau bendrauti su žurnalistais, dedamos didelės pastangos, kad svetainė būtų žinoma gyventojų tarpe.

Skelbiamos informacijos pobūdis pats įvairiausias: formos spausdinimui, publicistiniai straipsniai, pranešimai apie būsimus savivaldybės posėdžius ir ten svarstysimus klausimus, viešojo transporto grafikai, turistinė informacija, žemėlapiai, grafikai, įvykių anonsai ir t.t. Stebina tai, kad pateikiama net tokia netradicinė valdžios institucijoms Lietuvoje informacija kaip nuomojamos patalpos, eismo intensyvumas kryžkelėse ar dienos slaugos paslaugos.

Elektroninės viešosios paslaugos Tampere teikiamos kompiuteriu ir interneto ryšiu besinaudojantiems gyventojams. Informacija apie jas pasiekiama mobiliaisiais telefonais, delniniais kompiuteriais, skaitmeninės televizijos pagalba ir kitais būdais. Informacija gali būti pateikiama tiesiogiai į registruoto vartotojo elektroninio pašto dėžutę.

ELEKTRONINIS KONSULTAVIMAS SAVIVALDYBĖSE IR GALIMYBĖ DALYVAUTI PRIIMANT SPRENDIMUS

Deja, tačiau Šiaulių savivaldybės atveju apie gyventojų konsultavimą elektroniniu būdu galima pasakyti nedaug. Vienintelis realizuotas elektroninio konsultavimo elementas – galimybė užduoti klausimus elektroniniu būdu. Iš interneto svetainėje pateikiamo apibūdinimo nėra visiškai aišku, ar šis įrankis skirtas užduoti klausimą, pateikti skundą ar išsakyti nuomonę, tačiau faktas, jog reikia pateikti savo elektroninio pašto adresą, leidžia daryti išvadą, jog konsultacijai būdingas atgalinis ryšys egzistuoja. Vienintelis aiškus įsipareigojimas dėl konsultacijos suteikimo yra po klausimo forma pateikiamas pasižadėjimas, jog paklausėjas bus išgirstas ir į jo pastabas bus sureaguota. Be galimybės elektroniniu būdu pateikti klausimą Šiaulių miesto interneto svetainėje dar skelbiama informacija apie savivaldybės darbuotojų konsultavimo savivaldybės patalpose valandas.

Visiškai priešinga situacija Tampere atveju – vietinė valdžia atrodo itin suinteresuota gyventojų atsiliepimų gavimu ir platesnėmis galimybėmis su jais komunikuoti.

Interneto svetainėje įdiegtas forumas, kuriame visi savivaldybės gyventojai gali diskutuoti laisvomis temomis tarpusavyje. Savivaldybėms tarnautojams jame aptarinėjamos temos gali nubrėžti gaires ateities sprendimų priėmimui, tačiau pačios savaime neturi privalomos galios. Tarnautojai privalo atsakyti į elektroniniu būdu užduotus klausimus „Klausimų – atsakymų“ skiltyje.

Valma – interneto technologija pagrįsta aplikacija, kurios dėka gyventojai gali įtakoti bendruomeninių sprendimų planavimą ir pasiruošimą jų vykdymui. Sistema pagrįsta komentarų principu. Jie siunčiami miesto tarybai, o komentarų apibendrinimai viešai skelbiami interneto svetainėje. Valma taip pat tarnauja kaip informacijos šaltinis.

Numatytas ir forumas dėl biudžeto – konsultuojamasi su gyventojais, ar jie pritaria biudžeto projektui, ar reikėtų kažkurioms sritims padidinti finansavimą, o kitoms sumažinti.

Kitas piliečius įtraukianti informacinis sprendimas – Alvari. Tai dvikryptis komunikavimo tarp gyventojų ir vietos valdžios kanalas. Jis pagrįstas trimis dalyvavimo modeliais: pirmasis – regioninė darbo grupė prie Miesto tarybos. Ji išklausoma prieš priimant regioną liečiančius sprendimus. Antroji Alvari sudėtinė dalis -  vadinamoji NettiAlvari. Interneto erdvėje veikianti žiuri, sudaryta iš vietos gyventojų. Valdžia gali su ja konsultuotis priimdama sprendimus, atlikinėdama tyrimus. Trečiasis Alvari komponentas – kasmetinis jaunimo viršūnių susirinkimas NourisoAlvari. Jo dėka ir jaunimas gali turėti įtaką savo miesto gyvenime. Savo pobūdžiu Alvari labiausiai atitinka elektroninį dalyvavimą įgyvendinančios priemonės sampratą.

Vienas įdomiausių elektroninio dalyvavimo projektų – Mansetori. Tai interneto technologijomis pagrįsta sistema, kuorioje kaimynystėje gyvenantis žmonės gali susiburti į elektronines bendruomenes, sukurti savo interneto tinklalapį, forumuose aptarinėti savo kvartalui opius klausimus. Prie Mansetori gali prisijungti kiekvienas gyventojas ir aktyviai dalyvauti priimant lokalius sprendimus.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

·           Santykinai panašių Lietuvos ir Suomijos miestų patirtis diegiant demokratijos elementus kardinaliai skiriasi.

·           Situaciją labai įtakoja technologinis - socialinis fonas – mažas kompiuterinis raštingumas ir susidomėjimas elektroninių ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis. Todėl būtina tęsti šioje srityje pradėtus darbus ir skatinti naujas iniciatyvas.

·           Gyventojų informavimo srityje Šiaulių savivaldybė pateikia bendro pobūdžio informaciją, pranešimus apie įvykius, neanonsuojami savivaldybės priimami sprendimai. Reikėtų pirmiausia įsigilinti į svetainės www.siauliai.lt lankytojų poreikius, atsižvelgiant į juos atnaujinti svetainės struktūrą ir moraliai pasenusią išvaizdą. Tam reikėtų bent jau interneto srautų analizės (pvz., nemokamas sprendimas – Google Analytics) ir sprendimo, leidžiančio lankytojams pateikti savo nuomonę (apklausų modulis svetainėje, kartais skelbiamos išsamesnės apklausos ir pan.).

·           Svetainės lankytojų poreikių analizė turėtų padėti nuspręsti, ar tikslinga plačiau naudoti medijas –vaizdo, garso ar pan. medžiagą. Jeigu būtų nuspręsta plėsti pateikiamos informacijos formatų pasirinkimą, tikslinga apsvarstyti naujos techninės įrangos įsigijimo alternatyvą, taip užtikrinant ne tik formalų, bet ir kokybišką paslaugos teikimą.

·            Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų galimybes pasinaudoti IRT teikiamomis galimybėmis, būtų netikslinga aklai kopijuoti visus Tampere įgyvendintus elektroninės demokratijos diegimo elementus.

·           Elektroninio konsultavimo Šiaulių savivaldybėje sąlyginis nebuvimas neigiamai veikia institucijos įvaizdį bei sudaro papildomų problemų savo nuomonę norintiems išreikšti ar savivaldybės tarnautojų atsakymus gauti gyventojams. Pirmas žingsnis šioje srityje galėtų būti galimybės teikti paklausimus elektroniniu paštu ir gauti atsakymus į juos formalus įteisinimas (savivaldybės priimtas juridinis dokumentas, kuriuo nustatoma paklausimų pateikimo ir atsakymo į juos tvarka bei terminai, skelbiamas viešai). Kitos sveikintinos elektroninės demokratijos skatinimo priemonės – forumas, kuriame gyventojai galėtų laisvai skelbti savo pasisakymus, bei šiuo metu valstybinių įstaigų svetainėse populiarėjantis dažniausiai užduodamų klausimų skyrelis (D.U.K., būtina sąlyga – nuolatinis jo atnaujinimas). Šioje srityje galima būtų panaudoti Tampere patirtį.